Draugai

Pirmą kartą kai aš atvykau į Turkiją ( Alaniją ) aš nežinojau kas čia vyksta. Visi buvo labai draugiški ( gal net pernelyg ). Viskas prasidėjo iš pradžių oro uoste, po to gatvėse, parduotuvėse, restoranuose ir viešbutyje – mane supo labai draugiški žmonės. Bet pirmomis dienomis man visa tai atrodė įtartina. “Toks draugiškumas neegzistuoja. Gal žolėjė kur slypi gyvatė?” galvojau. Buvau maloniai nustebintas, Tokį pat draugiškumą pajutau turo po Turkiją metu praeitais metais. Vos tik mes atvažiavome į autobuso stotį pajutau, kad kažkas norėjo man padėti.

Turkai dažnai sveikinasi su manimi (ir ne tik su manimi) pridurdami “mano draugas”. Mes nesame draugai, o tam, kad jais taptume reikia laiko. Bet vistiek man malonu. Bet kokiu atveju turkai turi daug “draugų”. Galbūt jų kalba žodis “draugas” reiškia tą patį ką ir žodis “pažįstamas”? Norėjau įsitikinti ir nusprendžiau pažiūrėti į žodyną. Draugas: “vyriškos lyties žmogus, senas pažįstamas”.

Žinau, kad turkai turi nors vieną gerą draugą. O tai yra – mobilusis telefonas. Turkas be mob. telefono nelaimingas. Mobilusis čia būtinybė. Susisiekti su šeima, draugais ir, be abejo, drauge iš užsienio. Visai neseniai girdėjau, kad Turkijoje yra maždaug 38 milijonai užregistruotų mob. telefonų. Žinokit, negaliu neparašyti apie parduotuves kurios prekiauja telefonais, tiksliau apie vieną, pačią idiotiškiausią. Tai buvo Antakijoje ( Hatay ). “Second hand” telefonai buvo parduodami ant vežimėlio ir jų kainą… kiek prisimenu buvo 20 turkiškų lirų, o tai yra tik 34 litai Kadangi yra daug vogtų telefonų vasario mėnesį mobiliųjų rišių paslaugų tiekėjai paskelbė, kad visi 500,000 neužregistruotų mob. ryšio vartotojai neteks galimybės naudotis jų paslaugomis.

Ech, sudie, puse milijono draugų…